Mėnesio archyvas: spalio 2019

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS ATSAKYMAS DĖL 2019–2020 MOKSLO METŲ BRANDOS EGZAMINŲ TVARKARAŠČIO PROJEKTO

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išnagrinėjo Lietuvos progimnazijų asociacijos 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S-33 pateiktą nuomonę ir pažymi, kad sudarant 2019–2020 m. m. brandos egzaminų tvarkaraštį buvo atliepiami tiek Jūsų 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. S-7 išdėstyti siūlymai, tiek kitų suinteresuotų šalių pateikti siūlymai, paskelbus šių mokslo metų tvarkaraščio projektą svarstyti: sumažintas iki minimumo brandos egzaminų, vykdomų šeštadieniais, skaičius, nuosekliai didinamas valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų, kurie bus vertinami nuotoliniu elektroniniu būdu, skaičius ir kt. Planuojama, kad 2019–2020 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbai bus vertinami nuotoliniu elektroniniu būdu. Tik lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kandidatų 60 proc. darbų bus dar vertinami tradiciniu būdu, kai vertintojai atvyks į vertinimo centrus Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Tokiu būdu yra sumažinamas vertinimo procesų poveikis ugdymo procesui.

Pažymime, kad Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamentas susitikimuose su savivaldybių administracijų švietimo padalinių atsakingais už brandos egzaminų organizavimą asmenimis išsakys Jūsų rašte pateiktas pastabas dėl finansavimo klausimų, privačių, profesinių mokyklų bendrojo ugdymo mokytojų įtraukimo į brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir kt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atvira siūlymams ir visų suinteresuotų institucijų talkai, kad, tobulinant mokinių pasiekimų vertinimo sistemą, organizuojant ir vykdant mokinių pasiekimų patikrinimus, būtų pasirinkti kuo optimalesni būdai ir sprendimai.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič

DĖL 2019–2020 MOKSLO METŲ BRANDOS EGZAMINŲ TVARKARAŠČIO PROJEKTO

Lietuvos progimnazijų asociacija nepritaria siūlomam 2019–2020 mokslo metų brandos egzaminų tvarkaraščiui, nes dalis egzaminų numatyta vykdyti šeštadieniais. Mes nepritariame darbui poilsio dienomis dėl šių motyvų:

  1. pailgėjo mokslo metai, todėl pedagogai ir taip pavargsta, o ilgesnė darbo savaitė mokytojus ir mokinius dar labiau alina;
  2. bendrojo ugdymo mokyklos higienos normoje nurodoma, kad mokykla dirba penkias dienas per savaitę, todėl darbas šeštadieniais būtų akivaizdus higienos normos pažeidimas;
  3. teisės aktų nustatyta tvarka ugdymo įstaigos darbuotojams dėl didesnės darbo rizikos yra trumpinamas darbo laikas, ilginamos atostogos, o Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu dėl egzaminų tvarkaraščio yra dirbtinai ilginamas pedagogų savaitinis darbo laikas yra taip pat akivaizdus darbo teisių teisės aktų pažeidimas;
  4. jau kelerius metus iš eilės vienašališkai didinamas egzaminų, kurie vykdomi šeštadieniais, skaičius, šis didinimas nėra finansuojamas mokyklai papildomai, todėl mokyklos, vykdančios egzaminus, turi sutaupyti savo biudžeto lėšų, kad mokyklos darbuotojams apmokėtų už jų darbą šeštadieniais, tokių būdu skriausdamos savo pedagogu. Savivaldybių administracijos ir, neabejojame, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jos pavaldžios įstaigos egzaminų vykdymui turi atskirą papildomą biudžetą, o mokykloms egzaminų vykdymo prievolė buvo nuleista be jokio papildomo finansavimo;
  5. kai kuriems miesteliams ar didesnių miestų kai kurių seniūnijų mokykloms dėl tam tikrų aplinkybių tenka ištisai dirbti šeštadieniais, tenka nemažas krūvis, bet niekas nefinansuoja mokyklos ugdymo aplinkos darbuotojų, nėra finansuojamas ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbas;
  6. jaučiamės diskriminuojami, nes tik dalis ugdymo įstaigų vykdo egzaminus, tokiu būdu tik joms užkraunama finansinė ir ūkinė našta, o egzaminuose dalyvauja ir bendruomeninių, privačių mokyklų mokiniai, kurių mokyklos neprisideda prie egzaminų organizavimo ir vykdymo;  
  7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuodama šalies mokinių pasiekimų patikrinimo politiką prisiima labai daug veiklų šiuo metu vykdydama 2, 4, 6, 8 klasių mokinių nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminų sistemą, dar įvedamas brandos darbas, nekalbant apie tarptautinius įsipareigojimus, į kurių vykdymą ir įgyvendinimą įsijungia visos mokyklos bendruomenės.. Manome, kad atėjo laikas rinktis tas vertinimo sistemas, kurios pagerintų visų mokinių pasiekimus, o vertinimo sistema veiktų kaip pagalbos priemonės mokiniams pasiekti norimus valstybės vertinimo standartus. Dabartinė mokinių pasiekimų vertinimo tvarka yra dar vienas mokytojų darbo nuovargio elementas, nes pamirštama, kad pradinių mokyklų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų mokytojai nemažą dalį laiko dirba viršvalandžius vertindami šalies vykdomus mokinių pasiekimus, o vėliau dar savaitgaliais turi dirbti vertindami brandos egzaminus, o tai nėra teisinga. Įgyvendindami visos dienos mokyklą dalis pradinių klasių mokytojų dirba dar ir po pietų, tad labai padidėja darbo apimtys. Manome, kad šiuo metu nėra ilgalaikės tvarios brandos egzaminų, t. y. mokinių pasiekimų tyrimo politikos, kurį būtų įgyvendinta kokybiškai ir duotų teigiamų rezultatų;
  8. per lėtai ieškoma ir diegiama kitos egzamino vykdymo galimybės: pasitelkti informacines technologijas, galbūt paprastinti egzaminų vykdymą, sudarant galimybes egzaminą vykdyti tik dalyje mokyklos patalpų, toje pačioje mokykloje tiems patiems mokiniams su tais pačiais pedagogais, dalį pasitelkiant kaimyninių mokyklų ir pan., o egzaminų metu kitose mokyklos patalpose rengiant įprastą ugdymą ar galbūt centralizuotai numatant išvykų po muziejus dienas (nemokamos dienos lankyti teatrus ar muziejus) ir pan. Yra daug galimybių rasti kitokių sprendimų, o apie juos mažai girdime;
  9. mokyklos patiria ir daug ugdymo organizavimo nuostolių, kai dalis jų mokytojų išeina vertinti mokinių darbų.

Manome, kad turi būti ieškoma kitų būdų, kaip vykdyti brandos egzaminus kitais mokslo metais atsisakant jų vykdymo šeštadieniais – poilsio dienomis, – o jei kito pasirinkimo nėra, leisti vykdyti tik savanoriškai ir skirti papildomą finansavimą tiek pedagoginiam, tiek aptarnaujančiam personalui, ko dabar nebuvo daryta beveik daugumai mokyklų. Be kita ko, nedelsiant turėtų būti keičiama iš esmės visa mokinių pasiekimų vertinimo sistema siekiant visų mokinių raštingumo gerinimo  per savalaikę pagalbą mokyklų bendruomenėms laisvai pasirinktomis formomis.  

Tarybos pirmininkas   Tomas Jankūnas