Žymų Archyvai: Naujienos

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS ATSAKYMAS DĖL 2019–2020 MOKSLO METŲ BRANDOS EGZAMINŲ TVARKARAŠČIO PROJEKTO

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išnagrinėjo Lietuvos progimnazijų asociacijos 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S-33 pateiktą nuomonę ir pažymi, kad sudarant 2019–2020 m. m. brandos egzaminų tvarkaraštį buvo atliepiami tiek Jūsų 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. S-7 išdėstyti siūlymai, tiek kitų suinteresuotų šalių pateikti siūlymai, paskelbus šių mokslo metų tvarkaraščio projektą svarstyti: sumažintas iki minimumo brandos egzaminų, vykdomų šeštadieniais, skaičius, nuosekliai didinamas valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų, kurie bus vertinami nuotoliniu elektroniniu būdu, skaičius ir kt. Planuojama, kad 2019–2020 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbai bus vertinami nuotoliniu elektroniniu būdu. Tik lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kandidatų 60 proc. darbų bus dar vertinami tradiciniu būdu, kai vertintojai atvyks į vertinimo centrus Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Tokiu būdu yra sumažinamas vertinimo procesų poveikis ugdymo procesui.

Pažymime, kad Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamentas susitikimuose su savivaldybių administracijų švietimo padalinių atsakingais už brandos egzaminų organizavimą asmenimis išsakys Jūsų rašte pateiktas pastabas dėl finansavimo klausimų, privačių, profesinių mokyklų bendrojo ugdymo mokytojų įtraukimo į brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir kt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atvira siūlymams ir visų suinteresuotų institucijų talkai, kad, tobulinant mokinių pasiekimų vertinimo sistemą, organizuojant ir vykdant mokinių pasiekimų patikrinimus, būtų pasirinkti kuo optimalesni būdai ir sprendimai.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič

DĖL 2019–2020 MOKSLO METŲ BRANDOS EGZAMINŲ TVARKARAŠČIO PROJEKTO

Lietuvos progimnazijų asociacija nepritaria siūlomam 2019–2020 mokslo metų brandos egzaminų tvarkaraščiui, nes dalis egzaminų numatyta vykdyti šeštadieniais. Mes nepritariame darbui poilsio dienomis dėl šių motyvų:

  1. pailgėjo mokslo metai, todėl pedagogai ir taip pavargsta, o ilgesnė darbo savaitė mokytojus ir mokinius dar labiau alina;
  2. bendrojo ugdymo mokyklos higienos normoje nurodoma, kad mokykla dirba penkias dienas per savaitę, todėl darbas šeštadieniais būtų akivaizdus higienos normos pažeidimas;
  3. teisės aktų nustatyta tvarka ugdymo įstaigos darbuotojams dėl didesnės darbo rizikos yra trumpinamas darbo laikas, ilginamos atostogos, o Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu dėl egzaminų tvarkaraščio yra dirbtinai ilginamas pedagogų savaitinis darbo laikas yra taip pat akivaizdus darbo teisių teisės aktų pažeidimas;
  4. jau kelerius metus iš eilės vienašališkai didinamas egzaminų, kurie vykdomi šeštadieniais, skaičius, šis didinimas nėra finansuojamas mokyklai papildomai, todėl mokyklos, vykdančios egzaminus, turi sutaupyti savo biudžeto lėšų, kad mokyklos darbuotojams apmokėtų už jų darbą šeštadieniais, tokių būdu skriausdamos savo pedagogu. Savivaldybių administracijos ir, neabejojame, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jos pavaldžios įstaigos egzaminų vykdymui turi atskirą papildomą biudžetą, o mokykloms egzaminų vykdymo prievolė buvo nuleista be jokio papildomo finansavimo;
  5. kai kuriems miesteliams ar didesnių miestų kai kurių seniūnijų mokykloms dėl tam tikrų aplinkybių tenka ištisai dirbti šeštadieniais, tenka nemažas krūvis, bet niekas nefinansuoja mokyklos ugdymo aplinkos darbuotojų, nėra finansuojamas ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbas;
  6. jaučiamės diskriminuojami, nes tik dalis ugdymo įstaigų vykdo egzaminus, tokiu būdu tik joms užkraunama finansinė ir ūkinė našta, o egzaminuose dalyvauja ir bendruomeninių, privačių mokyklų mokiniai, kurių mokyklos neprisideda prie egzaminų organizavimo ir vykdymo;  
  7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuodama šalies mokinių pasiekimų patikrinimo politiką prisiima labai daug veiklų šiuo metu vykdydama 2, 4, 6, 8 klasių mokinių nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminų sistemą, dar įvedamas brandos darbas, nekalbant apie tarptautinius įsipareigojimus, į kurių vykdymą ir įgyvendinimą įsijungia visos mokyklos bendruomenės.. Manome, kad atėjo laikas rinktis tas vertinimo sistemas, kurios pagerintų visų mokinių pasiekimus, o vertinimo sistema veiktų kaip pagalbos priemonės mokiniams pasiekti norimus valstybės vertinimo standartus. Dabartinė mokinių pasiekimų vertinimo tvarka yra dar vienas mokytojų darbo nuovargio elementas, nes pamirštama, kad pradinių mokyklų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų mokytojai nemažą dalį laiko dirba viršvalandžius vertindami šalies vykdomus mokinių pasiekimus, o vėliau dar savaitgaliais turi dirbti vertindami brandos egzaminus, o tai nėra teisinga. Įgyvendindami visos dienos mokyklą dalis pradinių klasių mokytojų dirba dar ir po pietų, tad labai padidėja darbo apimtys. Manome, kad šiuo metu nėra ilgalaikės tvarios brandos egzaminų, t. y. mokinių pasiekimų tyrimo politikos, kurį būtų įgyvendinta kokybiškai ir duotų teigiamų rezultatų;
  8. per lėtai ieškoma ir diegiama kitos egzamino vykdymo galimybės: pasitelkti informacines technologijas, galbūt paprastinti egzaminų vykdymą, sudarant galimybes egzaminą vykdyti tik dalyje mokyklos patalpų, toje pačioje mokykloje tiems patiems mokiniams su tais pačiais pedagogais, dalį pasitelkiant kaimyninių mokyklų ir pan., o egzaminų metu kitose mokyklos patalpose rengiant įprastą ugdymą ar galbūt centralizuotai numatant išvykų po muziejus dienas (nemokamos dienos lankyti teatrus ar muziejus) ir pan. Yra daug galimybių rasti kitokių sprendimų, o apie juos mažai girdime;
  9. mokyklos patiria ir daug ugdymo organizavimo nuostolių, kai dalis jų mokytojų išeina vertinti mokinių darbų.

Manome, kad turi būti ieškoma kitų būdų, kaip vykdyti brandos egzaminus kitais mokslo metais atsisakant jų vykdymo šeštadieniais – poilsio dienomis, – o jei kito pasirinkimo nėra, leisti vykdyti tik savanoriškai ir skirti papildomą finansavimą tiek pedagoginiam, tiek aptarnaujančiam personalui, ko dabar nebuvo daryta beveik daugumai mokyklų. Be kita ko, nedelsiant turėtų būti keičiama iš esmės visa mokinių pasiekimų vertinimo sistema siekiant visų mokinių raštingumo gerinimo  per savalaikę pagalbą mokyklų bendruomenėms laisvai pasirinktomis formomis.  

Tarybos pirmininkas   Tomas Jankūnas

Lietuvos progimnazijų asociacijos narių idėjos bei siūlymai kaip 2020 metus paminėti, kaip Mokyklų bendruomenių metus

Seimas 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. XIII-2145 „Dėl 2020 metų paskelbimo Mokyklų bendruomenių metais“. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė įgaliojo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją , koordinuoti darbo grupės sudarymą minėjimo plano projektui parengti.

Prašome Jūsų teikti idėjas – pasiūlymus veiksmų planui parengti. Kaip mes, LPA ir progimnazijos galėtume paminėti bendruomenių metus!

Siūlymų lauktume iki rugpjūčio 27 d. Google diske >>>.

Patvirtinti atnaujinti bendrojo ugdymo planai, kuriais mokyklos remsis ateinančius dvejus mokslo metus

Nauja tai, kad mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą labiau organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, perskirstyti pamokas sugrįžusių emigrantų vaikams.

„Atnaujindami ugdymo planus labai stengėmės atsižvelgti į mokyklų, mokytojų pageidavimus, ką jie norėtų matyti šiame parankiniame dokumente. Buvo atsisakyta, mokyklų nuomone, perteklinės informacijos, planai sutrumpėjo, sukonkretėjo, o kita vertus, pasipildė joms naudinga informacija. Ugdymo planai yra gairės mokykloms konkrečiam mokyklos ugdymo turiniui susiplanuoti. Visų svarbiausia – pati mokykla, mokytojai, pažįstantys savo vaikus, žinantys, kaip geriausiai atskleisti kiekvieno gebėjimus. Dėl to su kiekvienu bendrojo ugdymo planų atnaujinimu mokykloms suteikiama vis daugiau savarankiškumo organizuoti ugdymo procesą“, – sako ministras Algirdas Monkevičius.

Kas kitų mokslo metų planuose nauja? Dalykui skirtas pamokų skaičius nurodytas ne tik savaitėms, bet metams arba dvejiems. Dėl to mokykla gali laisviau disponuoti dalykui skirtu valandų skaičiumi. Pvz., taip organizuoti mokymą, kad mokiniai per dieną mokytųsi tiktai dviejų ar trijų dalykų. Tarkime, mokiniams per dieną vyktų tik matematikos ir lietuvių k. pamokos. Ir dabar yra tokių mokyklų, kurios „dvigubina“ (jungia) pamokas. Tokių pavyzdžių bus pateikta atskirame mokyklų pavyzdžių kataloge, kaip įdomiau, tikslingiau organizuoti ugdymą.

Nors pagrindinė ugdymo forma išlieka pamoka, mokykloms suteikiama daugiau savarankiškumo ugdymo procesą organizuoti ir ne pamokų forma, o, tarkime, projektiniu darbo metodu. Tai gali būti kaip metodas pamokoje ir apskritai paties ugdymo proceso organizavimas. Projektinis darbas labiau skatinamas pagrindiniame ugdyme (5–10 klasės). Pagrindiniam ugdymui šiuose planuose apskritai skiriamas didelis dėmesys. Gamtos mokslų tyrinėjimui šiose klasėse privaloma skirti 30 proc. pamokų.

Pakoreguotos nuostatos dėl vaikų, grįžtančių iš užsienio, ugdymo organizavimo. Sugrįžusio mokinio mokymas yra labai  individualizuotas, priklauso nuo mokinio pasiekimų ir pagaliau – nuo švietimo sistemos tos šalies, iš kurios jis atvyko. Nauja tai, kad sudarant grįžusio mokinio individualų planą, galima perskirstyti dalykų pamokas. Pvz., jis kurį laiką gali nesimokyti anglų kalbos ar kitiems dalykams skirti mažiau pamokų (bet tai neturi pakenkti mokinio pasiekimams). Perskirstytas pamokas bus galima panaudoti pagal mokinio mokymosi poreikius, pvz., daugiau skirti lietuvių kalbai mokytis.

Priėmus naują Sporto įstatymą, dalyko pavadinimas „kūno kultūra“ keičiamas į „fizinį ugdymą“. Fizinio ugdymo pamokų daugėja pirmos klasės mokiniams ir šeštokams, kurie turės 3 privalomas pamokas. Nors Sporto įstatyme numatytos 3 privalomos fizinio ugdymo pamokos, ne visos mokyklos yra pasirengusios: trūksta gerų sporto salių, sportinio inventoriaus. Ieškant racionaliausių sprendimų kol kas numatyta 3 privalomas pamokas įvesti palaipsniui: pradedant nuo 6 klasės, kitoms klasėms kasmet bus pridedama po 1 pamoką.

Bendrieji ugdymo planai atnaujinami kas dveji metai.

DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS BENDROJO UGDYMO PLANO PATVIRTINIMO
DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

LIETUVOS PROGIMNAZIJŲ ASOCIACIJOS NARIŲ SUEIGOS PROGRAMA „PROGIMNAZIJOS – LAIMINGŲ VAIKŲ MOKYKLOS“

2019-03-07 10-15 VAL. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDŽIŲ SALĖJE (Konstitucijos pr. 3, Vilnius)

9:30 – 10:00 val. dalyvių registracija  

10:00 val. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos parengtas muzikinis sveikinimas. Sveikina Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Monika Bilotienė.

10:10 val. Žingsniai link švietimo pažangos Vilniuje  30 min.

Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas.  

10:40 val. Progimnazijų bendruomenėms aktualios Ugdymo plėtotės centro veiklos.  30 min.

Ugdymo plėtotės centro Kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vedėja Rasa Šavareikaitė ir Ugdymo turinio skyriaus metodininkė Albina Zdanevičienė.

11:10 val. Į pagalbą asmenims, atsakingiems už IKT veiklą mokyklose. 15 min.

Asta Buinevičiūtė, Švietimo informacinių technologijų centro Tarptautinių tinklų skyriaus vadovė Toliau skaityti LIETUVOS PROGIMNAZIJŲ ASOCIACIJOS NARIŲ SUEIGOS PROGRAMA „PROGIMNAZIJOS – LAIMINGŲ VAIKŲ MOKYKLOS“

Lietuvos progimnazijų asociacija taryba pritaria Consilium Educationis rezoliucijai

Skelbiame rezoliucijos tekstą (2019-02 Rezoliucija), išplatinta visoms švietimo bendruomenių organizacijos bei Lietuvos politinėms partijoms.

Apie renginį – https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/2400-consilium-educationis-bendrojo-ugdymo-linkmes-ir-slinktys.

Renginio vaizdo įrašas:

 

 

Paskelbti bendrieji ugdymo planai 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metams!

Pagrindinis ugdymas

Skelbiame  2019–2020, 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo  programų Bendrųjų ugdymo planų projektą.

Laukiame pasiūlymų  bendrųjų ugdymo planų projektui tobulinti.
Siūlymus siųskite adresu: pasiulymai.bup.projektui@smm.lt

Siūlymus dėl  Bendrųjų ugdymo planų 2 priedo  Pagrindinio ugdymo programos ir vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo  kartu su formaliojo profesinio mokymo programa siųskite: Jolanta.Zabietiene@smm.lt

Pradinis ugdymas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia svarstymui 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų Pradinio ugdymo programos Bendrojo ugdymo plano projektą. Prašytume pastabas ir siūlymus siųsti iki 2019 m. kovo 1 d. adresu pasiulymaiplanams@smm.lt