Naujienos
Naujovės 2018-2019 mokslo metais

Naujovės 2018-2019 mokslo metais

Mokslo metų ilginimas. 2018-2019 m.m. mokslo metų trukmė 1-4 klasėje – 35 savaitės, 5 klasėje – 37 savaitės, 6-11 klasėje – 37 savaitės. Žiūrėkite 2017-2018 ir 2018-2019 m.m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus čia. Mokslo metus rekomendavo ilginti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai. Anot jų, ilgesni mokslo metai – vienas iš svarbiausių veiksnių, gerinančių mokinių.

Vaiko sveikatos pažymėjimas – privalomas kasmetinis profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas (iki 2018 m. rugsėjo 15 d.). Pirmiausia reikia iš anksto užsiregistruoti ir laiku atvykti pas šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą. Vaiką iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, kitaip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo. Sveikatos pažymėjime gydytojas pateikia išvadas ir rekomendacijas pedagogams dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje, įskaitant ir kūno kultūros pamokas. Jame taip pat nurodomos pirmosios pagalbos priemonės, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje dėl jo turimų sveikatos sutrikimų (alergijos, lėtinių ligų ir kt.).

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad Vaiko sveikatos pažymėjimas išduodamas tik metams; yra privalomas visiems vaikams iki 18 metų lankantiems mokyklas, darželius, lopšelius, formalųjį švietimą papildančio ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklas; ugdymo įstaigai pateikiamas kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d.; privalomas vaikams, priimamiems į poilsio stovyklą.

Nuo 2018 m. birželio 1 d. vaiko sveikatos pažymėjimai gydymo įstaigose išduodami elektroniniu būdu. Taigi tėvams nebereikės vargintis ir nešti popierinių dokumentų iš poliklinikos į mokyklą. Visose gydymo įstaigose visi duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu, turi būti tvarkomi elektroniniu būdu. Vadinasi, profilaktinę vaiko sveikatos patikrą atliekantis vaikų ar šeimos gydytojas, taip pat gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę turi įvesti į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (Nr. XIIIP-2069(2)).

Kaip pabrėžiama gairėse, valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Bendrinė kalba turi būti toliau puoselėjama kaip visuomenę telkianti, įvairiakalbes Lietuvos bendruomenes į valstybės gyvenimą integruojanti kalbos atmaina.

Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas – kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą, prestižą, sandarą (sistemą ir vartoseną) ir mokymą. Svarbiausias valstybinės kalbos politikos tikslas – užtikrinti valstybinės kalbos tvarumą bei funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir plėtoti jos raiškos galimybes. Šio tikslo bus siekiama palaikant lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statusą ir nustatant jos santykius su kitomis kalbomis, stiprinant valstybinės kalbos viešojo vartojimo teisinius pagrindus, jo stebėseną ir priežiūrą, gausinant kalbos išteklius ir garantuojant jų prieinamumą visuomenei, sudarant galimybę jos mokytis tiek Lietuvos piliečiams, tiek išeivijai ir užsienio valstybių piliečiams, stiprinant valstybinės kalbos prestižą, skatinant visuomenę rūpintis kalbos kokybe.

2018-2019 m.m. priėmimas į profesinio mokymo įstaigas planuotas, atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis. Tokiu būdu siekiama subalansuoti ateityje prognozuojamą specialistų paklausą rinkoje ir šiemet planuojamą pasiūlą. Numatoma daugiausia mokinių priimti į tas sritis, kuriose specialistų poreikis didžiausias. Tai gamyba ir perdirbimas, inžinerinė pramonė, verslas ir administravimas, statyba, socialinė gerovė. 2018-2019 m.m. profesinio mokymo įstaigose numatoma finansuoti šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. vietų. Priėmimas, kaip ir pernai, vyko centralizuotai per LAMA BPO sistemą.

2018-2019 m.m. norintieji mokytis profesinėje mokykloje, jau turintys profesinę kvalifikaciją, gali rinktis tęstinį profesinį mokymą. Jo tikslas – tobulinti asmens kvalifikaciją, padėti įgyti kitą kvalifikaciją ar kompetencijų, reikalingų atliekant įstatymų reglamentuojamą darbą ar funkciją.  Kita svarbi naujovė – pirmą kartą vykdomas priėmimas ir į valstybės nefinansuojamas vietas. Galimybe mokytis valstybės nefinansuojamoje vietoje gali pasinaudoti tie mokiniai, kurie nori patekti į itin populiarias programas, į kurias  stojančiųjų kasmet būna kur kas daugiau, nei yra vietų. Nuo 2018-2019 m.m. mokėti už mokslą teks dvi profesines kvalifikacijas arba vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją ir vieną profesinę kvalifikaciją už valstybės lėšas įgiję žmonės, kurie norės trečios ir paskesnių profesinių kvalifikacijų. Taigi 2018-ieji – pirmi metai, kai priėmimas į profesines mokyklas vykdomas atsižvelgiant į rinkos poreikius, prioritetines regionų sritis. Be to, siekiant, kad profesinio mokymo programos atitiktų regionų ūkio poreikius, programų struktūra, specializacija ir perspektyvos bus peržiūrimos kasmet.

Didžiausias įsidarbinimo galimybes, remiantis Lietuvos darbo biržos prognozėmis, 2018-2019 m.m. turi šie kvalifikuoti darbininkai: elektromechanikai ir elektromonteriai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, mėsininkai, žuvų darinėtojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, statybininkai, virėjai.

Mažiausias įsidarbinimo galimybes 2018-2019 m.m. turi kirpėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, floristai.

Ką studijuoti 2018-2019 m.m. siūlė aukštosios ir profesinės mokyklos, rasite čia.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. keičiasi mokytojų darbo apmokėjimo sistema, įvedamas etatinio apmokėjimo modelis, leisiantis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.

Etatinis darbo užmokestis taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams. Nauja užmokesčio sistema įvedama dviem etapais. Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iš valstybės biudžeto skiriama 17, 4 mln. eur.

Etatinio darbo apmokėjimo modelis bus baigtas diegti 2019 m. rugsėjo 1 d. Vidutiniai mokytojų atlyginimai 2019 m. sieks 1 000 eurų (žr.:Daugiau informacijos). Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto bus skirta 95 mln. eurų.

Vykdomas švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Jo tikslas – Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant 21-ojo amžiaus kompetencijomis. Reformai įgyvendinti 2019 metais numatytos 169 mln. eurų investicijos. Daugiausia lėšų iš šios sumos atiteks mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modeliui – 49 mln. eurų, taip pat dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams bei doktorantų stipendijoms – 31 mln. eurų, profesinių mokyklų tinklo optimizavimui ir efektyvinimui – 20 mln., neformaliajam vaikų krepšeliui –  15 mln., mokslinimas tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – 12,5 mln., kokybės krepšeliui – 12 mln. eurų. Taip pat klasės krepšeliui – 11 mln., nemokamam bakalaurui įvesti – 6 mln., STEAM centrams steigti – 5,4 mln., patyčių prevencijai ir laboratorijoms bei informacinės technologijoms – po 2,5 mln., autobusams, aikštynams – 1,2 mln., ugdymo turiniui ir vertinimui – 0,7 mln., profesiniam orientavimui – 0,4 mln. eurų.

Profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimas. Įgyvendinant nuo 2019 m. sausio 1 d. visa apimtimi įsigaliosiančio Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, 42 biudžetinės įstaigos pertvarkomos į viešąsias, verslo įmonių atstovus kviečiant dalyvauti tiek profesinių mokyklų valdymo, tiek profesinio mokymo turinio formavimo ir paslaugų teikimo organizavimo procese. Įstaigų tinklo tvarkymo  planu siekiama užtikrinti, kad skirtinguose šalies regionuose veikiančių įstaigų teikiamos profesinio mokymo paslaugos atitiktų regionų poreikius ruošiant specialistus, kurių reikia šalies ir vietos darbo rinkai. Pertvarkius profesinio mokymo paslaugų organizavimą, jau baigusieji mažesniuose miestuose veikiančias profesines mokyklas ir įgiję profesinę kvalifikaciją, galės iškart integruotis į vietos darbo rinką arba aukštesnio lygmens kvalifikacijos siekti didesniuose, regioniniuose centruose, aprūpintuose modernia, sudėtinga profesinio mokymo įranga. Didžiuosiuose miestuose veikiančios mokyklos bus maksimaliai specializuotos, kad kelios mokyklos nedubliuotų viena kitos ir būtų sudarytos sąlygos sutelkti kuo aukštesnės kokybės mokymą pagal konkrečiam ūkio sektoriui priskirtinas programas.

Profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkai numatytos trys pagrindinės kryptys. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ketinama orientuotis į didesnę mokyklų specializaciją, kad mokyklose būtų galima vykdyti dvi ar tris programas, kur yra sukauptas didžiausias potencialas ir infrastruktūra.

Vidutinio dydžio miestuose mokyklos bus plėtojamos kaip daugiaprogramės, kad galėtų rengti specialistus pagal 5-8 programas, atsižvelgdamos į to regiono verslo poreikius.

Mažesniuosiuose miesteliuose ir kaimiškuosiuose regionuose viena iš kryčių yra jungtinių mokyklų, teikiančių kokybiškas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo paslaugas, kūrimas arba nedidelių profesinio mokymo įstaigų pertvarkymas į didesnių skyrius ar filialus.

Visais atvejais profesinio mokymo įstaigų tinklas yra gretinamas su atitinkamame regione veikiančiu aukštojo mokslo įstaigų tinklu – siekiama, kad būtų užtikrinamas pereinamumas, siūlomos programos papildytų viena kitą. Perspektyva ta, jog vyks mokyklų reorganizavimas, sujungimas ilgainiui duos naudos.

Profesinio mokymo įstatymo pokyčiams įgyvendinti yra numatyta keisti daugiau nei 20 teisės aktų. Pagrindiniai pokyčiai sietini su profesinio mokymo kokybės didinimu, profesinio mokymo sektoriaus skaidrinimu ir profesinio mokymo organizavimo formų pertvarka. Tie pokyčiai, kurie vykdomi dabar, yra sietini su naujų teisės aktų paketu.

Nuo 2019 metų sausio 1 dienos visa apimtimi įsigalios naujasis Profesinio mokymo įstatymas. Visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, į jų valdymą įsitrauks dalininkai. Labai svarbu, kad verslas galės lengviau ir daugiau dalyvauti organizuojant profesinių mokyklų mokymą, rengiant programas – taip mokymo turinys dar labiau atitiks rinkos poreikius.

Į profesinių mokyklų infrastruktūrą per pastarąjį dešimtmetį buvo investuota daugiau kaip 100 mln. eurų. Mokyklos – ganėtinai pažangios, aprūpintos modernia įranga, jose mokytis siekiant profesijos galima taip pat gerai, kaip ir aukštosiose, kartais netgi profesinės mokyklos aprūpintos geriau. Tačiau būtina peržiūrėti patį mokymą, jo turinį ir padaryti taip, kad mokytis ateitų ir tie vadinamieji geri mokiniai, kurie dabar visomis išgalėmis vengia profesinių mokyklų.

Profesinio mokymo vizija. Būtina skatinti bendrojo ugdymo mokyklų gerai besimokančius mokinius rinktis profesinę mokyklą ir paskui stoti į aukštąsias arba profesinių įgūdžių suteikti bendrojo lavinimo mokyklose. Pavyzdžiui, 9 klasėje besimokančius vaikus reikia atskirti: vieni rinktųsi akademinę, kiti – profesinę kryptį. Akademinė būtų skirta norintiesiems universitetinio išsilavinimo. Pasirinkusieji profesinę kryptį turėtų daugiau technologijų užsiėmimų, galbūt vėliau galėtų lengviau stoti į kolegijas ar universitetus. Taip profesinis ugdymas būtų vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programa ir nebūtinai reikėtų stoti į profesines mokyklas. Tam reikėtų atskirti bendrojo ugdymo programą ir profesinį mokymą. Profesinės mokyklos mokytų tik profesijų. Išvada tokia, kad baigęs vidurinę mokyklą mokinys turėtų ir profesinių įgūdžių.

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose nuo 2018–2019 mokslo metų startuoja Visos dienos mokykla (toliau – VDM) – vienas iš mokymosi proceso organizavimo būdų. Jo požymiai: ilgesnis negu įprastai mokykloje praleistas laikas, tikslingai planuojamas ir derinamas formalusis ugdymas ir neformalusis švietimas, teikiama individuali mokymosi, švietimo pagalba ir socialinės paslaugos vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams), organizuojamas maitinimas dienos metu, į veiklas aktyviai įtraukiami verslo ir socialiniai partneriai ir užtikrinama saugi aplinka vaikui iki grįžtant į namus. Tai bandomasis metus truksiantis projektas, kuriame dalyvauja 40 bendrojo ugdymo mokyklų iš įvairių šalies savivaldybių. Daugiau informacijos apie VDM modelius galite paskaityti čia, apie VDM įgyvendinimo galimybes – čia, o VDM modelių pristatymą pažiūrėti „Mokytojo TV“ transliacijoje.

Keičiasi bendrojo ugdymo finansavimo principai. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pereinama prie naujo mokyklų finansavimo modelio – bazinių ugdymo lėšų finansavimo krepšelio. 2018-2019 m.m. ugdymo lėšos skaičiuojamos ir skiriamos pagal klasių skaičių ir dydį, o ne pagal kiekvieną mokinį, ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas. Lėšos ugdymo planui įgyvendinti, kurių didžiąją dalį (94 proc.) sudaro mokytojų atlyginimai, bus skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, vadovėliams – kiekvienam mokiniui. Finansavimas atlieptų realų nustatytą ugdymo planą kiekvienai klasei ir padengtų visus būtinus ugdymo plano įgyvendinimo kaštus.

Pagal naują finansavimo modelį, nuo 2018 m. rugsėjo 1 dienos mokinių ugdymui skiriama apie 77 proc. mokymo lėšų. Mokykloms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar gyvenamosios vietovės, skiriamas ugdymo planui įgyvendinti būtinas finansavimas, leisiantis užtikrinti kokybišką ugdymą. Bus užtikrintas tolygesnis ugdymo finansavimas – tai prisidės ir prie mokymosi rezultatų skirtumų mažinimo.

Lėšos kitoms reikmėms, pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijai, vadovėliams, mokinių pažintinei veiklai, švietimo pagalbai, mokyklų administravimui, bus skiriamos pagal kiekvieną mokinį – jos sudaro apie 23 proc. mokymo lėšų.

Naujas finansavimo modelis užtikrins tikslingesnį lėšų panaudojimą, mažoms mokykloms suteiks didesnio stabilumo, o didelėms mokykloms nebeliks finansinės paskatos turėti perpildytas klases, nes finansavimas bus tiesiogiai susietas su ugdymo plano įgyvendinimo apimtimis.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokykloms finansuoti pagal naują modelį prie jau 2018 m. skirtų 611 mln. eur papildomai numatyta 5,4 mln. eur, taip pat bus įskaičiuota dar 17,4 mln. eur etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui finansuoti. Šie 22,8 mln. bus skirti šių metų 4 paskutiniams mėnesiams. 2019 metais šiems pakeitimams planuojama skirti dar papildomai 60 mln. eur. Be to, 2018-2019 m.m., be jau minėtų lėšų, numatoma skirti papildomai apie 11 mln. eur tikslinių lėšų mokykloms, mokinių pasiekimų gerinimui („kokybės krepšeliui“).

Pastaba. Lėšas mokyklų ūkiui išlaikyti, kaip ir iki šiol, skirs mokyklų savininkai, dažniausiai tai – savivaldybės.

Nuo 2018 m. rugsėjo galimybė būti dviejų dalykų mokytoju. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, norintys pasirengti mokyti kito dalyko, nuo 2018-2019 m.m. gali studijuoti aukštojoje mokykloje ir įgyti reikiamas kompetencijas. Tam yra skiriamas tikslinis finansavimas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti 820 studijų vietų.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose pradeda rengti naujos kartos mokytojus. Kad mokyklose dirbtų motyvuoti ir gerai parengti pedagogai, įgyvendinamas naujas mokytojų rengimo ir karjeros modelis. Šiemetiniame priėmime į I pakopos pedagogines studijas skiriama 315 valstybės finansuojamų studijų vietų.

Galimybė mokyti dviejų ar daugiau dalykų ypač aktualu nedidelėse regionų mokyklose, kuriose mokytojų darbo krūviai maži, o mokyklose trūksta tam tikrų sričių specialistų. Atrenkant kandidatus studijoms prioritetas teikiamas tiems pedagogams, kurie norėjo įgyti papildomą fizikos, chemijos, matematikos, informatikos, taip pat ikimokyklinio  ir pradinio ugdymo mokytojo kvalifikaciją. Buvo atsižvelgiama ir į konkretaus regiono poreikius. Studijos, priklausomai nuo turimų mokytojo kompetencijų, truks iki 1,5 metų. Plačiau: Pedagogų rengimo pertvarka.

Lietuvos mokyklose toliau stiprinamas IT raštingumo ir informatinio mąstymo ugdymas. 2017-2018 m.m. pradėtas 10 mokyklų bandomasis projektas „Informatika pradiniame ugdyme“ plečia ribas ir nuo 2018 m. rugsėjo prie IT mokymosi prisijungia dar 90 šalies mokyklų pradinukų. Planuojama, kad nuo 2020 m. IT mokysis jau visi šalies pradinių klasių mokiniai.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodiką rekomenduojama taikyti visose šalies savivaldybėse. Jos paskirtis – padėti neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, institucijoms užtikrinti NVŠ programų kokybę, kurti ir plėtoti NVŠ programų kokybės kultūrą, didinant jų įvairovę ir dalyvaujančių vaikų skaičių.

Švietimo sistemos pokyčiai per trejus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina 6 sričių struktūrines reformas. Viena jų – švietimo, apimanti visą sistemą nuo mokyklų iki universitetų, mokslo centrų. Apie tai skaitykite Švietimo struktūrinė reforma (iki 2021 m.).

Kultūros pasas. Jo koncepcija – ugdyti mokinių kultūros suvokimą,  meninį skonį, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, kad kultūros poreikis taptų  jauno žmogaus gyvenimo dalimi. Taigi nuo 2018 m. rugsėjo Kultūros pasu galės naudotis pradinių klasių mokiniai, o nuo 2019-ųjų pradžios – visi mokiniai. Už 15 eurų mokiniai galės vidutiniškai pasirinkti 4 kultūros ir meno paslaugas (kultūros renginius, kultūrinės edukacijos veiklas ar kultūros renginius, kuriuose įtraukiama ir kultūrinė edukacija). Atlikta kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų analizė parodė, kad paslauga gali kainuoti nuo 1 euro (kultūrinė edukacija) iki 15 eurų (kultūros ar meno renginys). Kultūros paso veiklos 2018–2019 m.m. bus finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis. Plačiau: Kultūros pasas.

Aukštųjų mokyklų optimizavimas. Prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prijungti Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetai, patvirtintas naujojo universiteto statutas. Po sujungimo Lietuvos edukologijos universitetas veiks kaip VDU Švietimo akademija Kaune, o A. Stulginskio universitetas – kaip VDU Žemės ūkio akademija.

Nutarimu nustatyta, kad reorganizuojamų LEU ir ASU rektoriai užtikrina, kad visi veiksmai, susiję su po reorganizavimo pasibaigusių universitetų išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, bus atlikti iki 2018 m. gruodžio 31 d. LEU ir ASU reorganizavimo būdu prie VDU bus prijungti 2019 m. sausio 1 d.

Šiaulių universitetas prijungiamas prie Vilniaus universiteto. Priimtu nutarimu pasiūlyta Šiaulių ir Vilniaus universitetams iki 2018 m. spalio 10 d. pateikti Seimui universitetų reorganizavimo sąlygų aprašą.

Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU) prisijungus Mykolo Romerio universitetą (MRU), 20 proc. turėtų sumažėti besidubliuojančių studijų programų, tiek pat – susitraukti ir administraciniai kaštai.

Vyriausybės patvirtintas universitetų pertvarkos planas numato, kad šalyje veikiantys 14 valstybinių universitetų būtų pertvarkomi į devynis. Plačiau: Aukštojo mokslo pertvarka.

Kuriama nauja ateities mokyklos vizija. Mokykla turi keistis, vystytis ir ugdyti šiuolaikinio jauno žmogaus kompetencijas plėtodama šias 4 kryptis:

  • Bendrojo ugdymo programų peržiūra (nuo 2020 m. mokyklose turi startuoti visos naujos ugdymo programos; daugiau integruotų ugdymo programų; siekiama informatinio mąstymo pagrindus suteikti jau pradinukams; gamtos mokslų (STEAM) dalykų plėtra ir mokyklų aprūpinimas laboratorine įranga).
  • Moksleivių vertinimo sistemos (įvedamas kaupiamasis balas; vertinimo užduotys bus keičiamos orientuojant jas į kompetencijų demonstravimą, ne tik faktinių žinių atgaminimą; vertinant bus matomas kiekvienas vaikas ir matuojama kiekvieno vaiko individuali pažanga).
  • Mokymo priemonių atnaujinimas (mokyklų aprūpinimas būtina įranga, nauji mokymosi ištekliai (vadovėliai, atviri ištekliai, užduočių bankai).
  • Ugdymo formų plėtra (pamokos nebe tik mokykloje, nauja jų geografija ir šiuolaikinės formos; pamokos be namų darbų visos dienos mokykloje; pažangus mokytojų rengimas ir kvalifikacija).

Pratęsiamas nemokamas mokinių lankymasis muziejuose. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas ugdyti vaikų ir jaunimo kultūrines kompetencijas bei didinti muziejų prieinamumą, iki šių metų pabaigos pratęsiama nemokama muziejų lankymo iniciatyva Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose. Kaip ir anksčiau, visi Lietuvos mokiniai pavieniui arba grupėmis nemokamai galės apžiūrėti nuolatines ekspozicijas. Jų bilietas bus mokinio pažymėjimas.

Iki šiol moksleiviai muziejus nemokamai galėjo lankyti tik rugsėjo 1-ąją. Kitomis dienomis bilietai kainavo pusę kainos (tokia pati nuolaida galioja ir studentams, privalomosios karo tarnybos kariams).

2018 m. III-IV ketv. nemokamai mokiniams lankytis nuolatinėse ekspozicijose leidžiantys muziejai:

Lietuvos nacionalinis muziejus (iki 2018-09-30);

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (nuo 2018-08-01 iki 2018-11-30);

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai (nuo 2018-08-01 iki 2018-09-30);

Kauno IX forto muziejus (nuo 2018-09-01 iki 2018-11-30);

Kernavės archeologinės vietovės muziejus (iki 2018-09-30);

Lietuvos aviacijos muziejus (iki 2018-11-30);

Lietuvos etnokosmologijos muziejus (nuo 2018-09-01 iki 2018-11-30);

Lietuvos jūrų muziejus (nuo 2018-09-01 iki 2018-11-30);

Lietuvos liaudies buities muziejus (nuo 2018-08-01 iki 2018-09-30);

Lietuvos švietimo istorijos muziejus (iki 2018-11-30);

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (iki 2018-11-30);

Maironio lietuvių literatūros muziejus (iki 2018-09-30);

Šiaulių „Aušros“ muziejus (iki 2018-12-31);

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (nuo 2018-08-01 iki 2018-11-30);

Žemaičių muziejus „Alka“ (nuo 2018-08-01 iki 2018-11-30).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. visos ugdymo įstaigos privalėjo keisti valgiaraščius tiek mokyklose, tiek darželiuose, nes įsigaliojo sumažintos kalorijų normos. Patvirtinta nauja Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo redakcija (Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (2018-04-10 Nr. V-394, TAR, 2018-04-24, kodas 2018-06471) (Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas), kuri įsigalioja nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu siekiama sudaryti kuo geresnes sąlygas organizuoti maitinimą švietimo įstaigose. Planuojama parengti pavyzdinius valgiaraščius, kuriais švietimo įstaigos galės naudotis nemokamai. Įvertinus maisto švietimo įstaigose patikrinimo rezultatus, numatoma tobulinti maitinimo organizavimo švietimo įstaigoms skirtą tvarkos aprašą.

Pagal naujas vaikų maitinimo taisykles, nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose negalės būti siūloma pieno produktų su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomųjų ledų, rūkytų mėsos gaminių. Iš valgiaraščių išnyks ir kai kurie karštieji patiekalai, bus draudžiami džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai, padažai su spirgučiais, silkė.

Gerinant maistinę vertę, apraše nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu.

Skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip trečdalį patiekalo svorio. Taip pat kiekvieną dieną vaikams turės būti siūloma rinktis vegetarišką patiekalą, o užkandžiais mokyklose bus leista prekiauti tik tuo atveju, jei tam pritars tėvai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja ugdymo įstaigoms sudarant sutartis su tiekėjais pirmenybę teikti ekologiškiems, sveikatai palankiems ar nacionalinės kokybės produktams, rinktis trumpąsias maisto tiekimo grandines iš ūkių.

Su Vaikų maitinimo valgiaraščiais, valgiaraščių derinimo tvarka, rekomendacijomis valgiaraščių  sudarymui ir kita dokumentacija skirtingoms mokymo įstaigoms nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos galima peržiūrėti ir atsisiųsti:

Valgiaraščių derinimo tvarka nuo 2018-09-01

Rekomendacijos bendrojo lavinimo mokyklų valgiaraščių sudarymui nuo 2018-09-01

Rekomendacijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščių sudarymui nuo 2018-09-01

Rekomendacijos socialinės globos įstaigų valgiaraščių sudarymui nuo 2018-09-01

Rekomendacijos vaikų maitinimo organizavimui poilsio stovyklose nuo 2018-09-01

Rekomendacijos bendrojo lavinimo mokyklų valgiaraščių sudarymui

Rekomendacijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščių sudarymui

Rekomendacijos socialinės globos įstaigų valgiaraščių sudarymui

Rekomendacijos vaikų maitinimo organizavimui poilsio stovyklose

Prašymas dėl valgiaraščio derinimo

Valgiaraščio formos pavyzdys

Valgiaraščio vertinimo pažyma

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. Švietimo įstaigų vadovai skiriami penkerių metų kadencijai. Švietimo įstaigų vadovų kadencijos apribojamos penkerių metų kadencijai, jų veikla vertinama kasmet, o metų veiklos ataskaitos skelbiamos viešai – tokie nauji, skaidrumą skatinantys pokyčiai mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų laukia įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms. Personalo ištekliams užtikrinti taip pat kuriamas Švietimo įstaigų vadovų rezervas. Tai bus visų potencialių vadovų bazė, į kurią pateks keturios asmenų grupės:

  1. Tie, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo ar jau baigė 5 metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas.
  2. Pageidaujantys tapti švietimo įstaigos vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų. Pvz., studijuojantys vadybą ir turintys pedagoginės praktikos. Pasimokę jie galės įsivertinti kompetencijas ir dalyvauti konkurse.
  3. Vadovai-mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams. Mentorius skirs savivaldybė pagal tai, kurioje srityje žmogus turi daugiausia patirties.
  4. Tie pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.

Pasibaigus kadencijai, jis vėl galės dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti dar 5 metamas tapti vadovu. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Jeigu vadovas per savo 5 metų kadenciją bus įvertintas gerai ir labai gerai, tokiam vadovui nebereikės vertintis kompetencijų pakartotinai, jis galės iš karto eiti į antrą etapą – konkursą.

Ši nauja sistema galioja visų švietimo įstaigų, pradedant ikimokyklinėmis, vadovams. Kaip tapti mokyklos vadovu, žiūrėkite atmintinę čia.

Brandos egzaminų pokyčiai. 2018-2019 metų brandos egzaminų sesijai numatoma dar labiau išplėsti elektroninį nuotolinį egzamino vertinimą. 2017-2018 m.m. brandos egzaminų sesijoje šį vertinimo būdą pirmieji išmėgino fizikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vertintojai. 2018-2019 m.m. elektroniniu nuotoliniu būdu bus vertinama dar daugiau brandos egzaminų, pavyzdžiui, užsienio kalbos (anglų), biologijos, chemijos. Elektroniniu būdu jų padaugės ypač tada, kai bus pradėta įgyvendinti kaupiamojo vertinimo koncepcija.

Kas yra elektroninis nuotolinis egzamino vertinimas? Tai realių egzaminų vykdymas elektroniniu formatu (elektroninėje erdvėje). Toks vertinimas palengvina darbą vertintojų, kurie susitelks tik į kandidatų darbų turinį. Nereikės atlikti papildomų techninių procedūrų, tokių kaip lipdukų klijavimas, informacijos perrašymas į vertinimo lapus, taškų ar darbų skaičiavimas. Tam pasitelkiama Jungtinės Karalystės kompanijos „RM Education Ltd“ elektroninio vertinimo platforma, kuria naudojasi daugiau kaip 150 šalių, taip pat tokie vertinimo centrai kaip „Cambridge Assessment“, Lenkijos centrinė egzaminų komisija, tarptautinio bakalaureato programą įgyvendinančios institucijos. Elektroninis nuotolinis vertinimas didina vertintojo atsakomybę ir atskaitomybę. Užtikrinamas vertinimo patikimumas ir objektyvumas, vertinimo tempas.

2018-2019 m.m. ilginama brandos darbo rengimo trukmė – ji abiturientams ilgės keliomis savaitėmis. Nuo 2019 m. sausio bus pasiūlyta brandos darbą pasirinkti ir III gimnazijos klasės mokiniams, taigi jie galės brandos darbą rengti ilgiau negu metus.

2018-2019 m.m. planuose numatyta, kad 2018 m. rugsėjį siūloma mokiniams pasirinkti, kokius brandos egzaminus jie ketina laikyti. Tai paskatins juos anksčiau pradėti tikslingai mąstyti apie savo planus baigus mokyklą, o savivaldybės ir mokyklos galės iš anksto rengtis užtikrinti ugdymo proceso ir egzaminų dermę. Svarstymui jau skelbiamas 2019 m. PUPP ir brandos egzaminų sesijos tvarkaraščio projektas (žr. čia. Pastaba. Iki 2018 m. rugpjūčio 10 dienos kviečiama pareikšti savo nuomones, teikti pastabas ir pasiūlymus), kurį planuojama patvirtinti iki 2018 m. rugsėjo pradžios.

2018-2019 m.m. organizuojant užsienio kalbų kalbėjimo dalį vietoj trijų vertintojų egzamino vykdymo ir vertinimo centre šioje egzamino dalyje dalyvautų tik du vertintojai. Kiti vertinimai būtų organizuojami perklausant įrašus.

Naujos darbo sutartys. Naujos redakcijos Darbo kodekse (DK) net 8 darbo sutarčių rūšys: 1) neterminuota darbo sutartis; 2) terminuota darbo sutartis; 3) laikinojo darbo sutartis; 4) pameistrystės darbo sutartis; 5) projektinio darbo sutartis; 6) darbo vietos dalijimosi darbo sutartis; 7) darbo keliems darbdaviams sutartis; 8) sezoninio darbo sutartis.

Darbo sutarties šalims nesutarus dėl darbo sutarties rūšies laikoma, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl mokytojams, kurių mokymo įstaigų vadovai primygtinai reikalauja pasirašyti terminuotą darbo sutartį, dėl darbo santykių įforminimo reikia kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-343 Dėl Pavyzdinės darbo sutarties formos patvirtinimo patvirtinta nauja darbo sutarties pavyzdinė forma (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7b2df7605cdc11e79198ffdb108a3753).

Permainos naujokams ir kaupiantiems pensijai. Dirbantys mokiniai ir jaunimas bei kiti gyventojai, kurių amžius iki 40 metų, automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą ir parenkamas fondas. Jie turės galimybę pasakyti „ne“, arba savo dalyvavimo pradžią tiesiog atidėti. Pirmą kartą į pensijų kaupimo fondus gyventojai bus įtraukti 2019 m. sausio 1 dieną. Tiems, kurie jau kaupia II pakopoje, pasakę „ne“ naujajam kaupimui, turės galimybę grįžti į „Sodrą“ su pinigais arba stabdyti kaupimą paliekant sukauptą dalį fonde. Apsisprendusieji dalyvauti 4+2 kaupime taip pat turės galimybę 12-ai mėnesių stabdyti kaupimą privačiame fonde, o vėliau jį vėl atnaujinti.

Iki 2019 m. sausio 1 d. papildomos pensijos kaupimo formulė yra 2+2+2. Tai reiškia, kad 2 proc. nuo gaunamo atlyginimo moka pats kaupiantysis, 2 proc. atkeliauja iš „Sodros“, o dar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybė prideda iš savo biudžeto.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pensijos kaupimo formulė yra 0+4+2. Tai reiškia, kad naikinama „Sodros“ dalis, o pensija daugiausia priklauso nuo paties dirbančiojo, kuris fondą turėtų papildyti 4 proc. nuo savo atlyginimo, o dar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) atkeliautų iš valstybės biudžeto. Įmokos didėjimas nuo 2 iki 4 proc. kaupiant būtų išdėstomas per 5 metus.

Lietuvos gyventojai iš viso turės tris galimybes: kaupti toliau pagal naują formulę ir skirti 3 proc. nuo savo atlyginimo bei gauti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoką, grįžti su visa pensijų fonduose sukauptų pinigų suma į „Sodrą“, taip atstatant dėl privataus kaupimo sumažintą valstybės pensiją, arba stabdyti kaupimą ir grįžti į „Sodrą“, tačiau palikti sukauptas lėšas fonde iki kol sukaks senatvės pensijos amžius. Visi pokyčiai numatomi įgyvendinti per penkerius metus. Daugiau: Pensijų kaupimo pertvarka.

Šaltinis – https://mokovas.wordpress.com/2018/07/27/svietimo-naujoves-2018-2019-m-m/

Tags :

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.