Naujienos
Rytoj, gegužės 15 d. (antradienį) 13.00 val. LPA atstovai dalyvaus  ŠMM Kolegijų salėje vyksiančiame pasitarime dėl Mokyklų tarybų veiklos

Rytoj, gegužės 15 d. (antradienį) 13.00 val. LPA atstovai dalyvaus  ŠMM Kolegijų salėje vyksiančiame pasitarime dėl Mokyklų tarybų veiklos

Susitikimo metu ketinama svarstyti ŠMM  įsakymo pakeitimus >>>.

Anksčiau buvo svarstyta ir nuspręsta:

DISKUSIJA DĖL MOKYKLOS TARYBOS  VEIKLOS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

2018-04-10

           Dalyviai: D. Žvirdauskas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Aušra Burbienė, Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė, Audrius Jurgelevičius,
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, Laura Masiliauskaitė, Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos koordinatorė, Martynas Žvirblis, Vilniaus Salininkų gimnazijos mokinys, Artur Karagezian, Vilniaus Salininkų gimnazijos mokinys, Kęstutis Subačius, Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktorius, Viktoras Blinovas, Tomas Jankūnas, Lietuvos progimnazijų asociacijos prezidentas, Violeta Kučinskaja, Vilniaus darželio-mokyklos „Šaltinėlis“ direktorė,  Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė,  Arvydas Augustaitis, tėvų atstovas, Arminas Varanauskas, LR Švietimo ir mokslo ministro patarėjas, Alvydas Puodžiukas, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas, Daiva Paškevičienė, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vyr. specialistė, Tomas Pūtys, Mokymosi visą gyvenimą Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas, Audronė Razmantienė, Mokymosi visą gyvenimą Pedagogų veiklos skyriaus vyr. specialistė.

Susitikime buvo diskutuota aktualiais klausimais dėl Mokyklų tarybų veiklos.

  1. Kaip sudaroma Mokyklos taryba (kokiomis dalimis turi atstovauti mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir bendruomenės atstovai?
  2. Ar visoms mokykloms (formaliojo ir neformaliojo) galioja tos pačios įstatymo nuostatos?
  3. Kokio amžiaus gali tarybos nariais būti mokiniai (vaikai)?
  4. Kaip išrinkti bendruomenės atstovus?
  5. Kokia Mokyklos tarybos kadencija?
  6. Ar gali būti nustatyta Mokyklos tarybos narių rotacija (pvz. kas dveji metai)?
  7. Kas tvirtina Mokyklos tarybos sudėtį?
  8. Kas ir kur aprašo Mokyklos tarybos nuostatus, reglamentą, kas tvarko dokumentaciją?

APTARTOS GAIRĖS:

Dėl vietos bendruomenės:

  1. Kiekvienai mokyklai yra pakankamai palikta laisvės ir savarankiškumo spręsti dėl vietos bendruomenės atstovų įtraukimo ir tai turėtų būti paremta susitarimais mokyklos viduje, t. y. pati Mokyklos taryba (veikianti dabar) galėtų susitarti dėl vietos bendruomenės narių dalyvavimo, delegavimo į mokyklos tarybą ir pan.
  2. Vietos bendruomenės atstovais Mokyklos taryboje galėtų būti ir pridėtinę mokyklai vertę kuriantys socialiniai partneriai, seniūnaičiai, kitų mokyklų, esančių toje pačioje teritorijoje, verslo organizacijų atstovai ir kt. – t. y. tie, dėl kurių nuspręstų ir susitartų pati mokykla.
  3. Vietos bendruomenės atstovais Mokyklos taryboje negalėtų būti tėvai, kurių vaikai mokosi toje ugdymo įstaigoje, nes tai neišvengiamai padėtų rastis subjektų painiojimuisi, neatsiribojimui nuo tam tikrų asmeninių interesų ir pan.
  4. Dėl vietos bendruomenės atstovų skaičiaus galėtų susitarti pati Mokyklos taryba. pavyzdžiui, Tomo Jankūno siūlymu, vietos bendruomenės atstovų galėtų būti ne daugiau 3, o kiti tarybos nariai – lygiomis dalimis.
  5. Galimybė parengti rekomendacijas dėl mokyklos nuostatų apimčių ir sudedamųjų dalių bei mokyklos savarankiškumo vietos bendruomenei įsitraukimo parengimas.

Dėl tarybos sudėtinių dalių (proporcijų):

Patogiausia būtų, kad tai būtų numatyta teisės aktuose. Klausimai: ar tam prireiktų keisti Švietimo įstatymą; ar užtektų poįstatyminio akto (ministrės įsakymo, reglamentuojančio Mokyklos tarybos narių proporcijų nustatymą? Tradiciškai ir pagal susiklosčiusią praktiką yra siūlymas po 3 asmenis. Švietimo ministrės patarėjo nuomone, įstatymo keitimas gali ilgai užtrukti. Bet jei tikrai taps akivaizdu kad būtent įstatyme yra problema – būtina pradėti ją spręsti. (Būtinos teisininkų konsultacijos).

Dėl mokinių dalyvavimo Mokyklos tarybos veikloje:

Nuo 14 m. Mokyklos taryboje mokiniai yra pilnateisiai nariai, turintys balsavimo teisę. Kitais atvejais, iki 14 m. –  paliekama laisvė Mokyklos tarybai susitarti ir reglamentuoti dėl jų atstovavimo. Tuomet iškyla klausimas: jei jaunesnio amžiaus vaikus atstovautų tėvai, kiek proporcingai būtų tėvų atstovų taryboje?

Jei būtų rengiamos rekomendacijos, jose derėtų įvardinti, kad Mokyklos tarybos sudėties proporcijų klausimus apsprendžia pati Mokyklos bendruomenė (ar Mokyklos taryba?): kokie subjektai ir kokiu santykiu galėtų atstovauti mokiniams, esantiems Mokyklos taryboje ir jaunesniems kaip 14 m.

Pavyzdys: pvz. jei išlaikomas 4 grupių atstovavimas triptikais, tai tada nesant patiems mokiniams, jų balsai galėtų būti perduoti kitų sričių atstovams po vieną. Bet labai svarbu, kad formuotųsi visose mokyklose kultūra, kad nepaisant to, kad aš TĖVAS, SOC. PARNTERIS ar MOKYTOJAS, bet jei man mandatą suteikė MOKINIAI, tai aš ir balsuoju, atsižvelgdamas VISŲ PIRMA į mokinių poreikius.

Dėl Mokyklos tarybos kadencijos trukmės:

Švietimo ministrės patarėjo nuomone, Mokyklos tarybos kadencijos geriau, kad pati Taryba nenustatinėtų. Iš tikrųjų, tą reikėtų numatyti įstatyme, bet, galbūt, tai būtų galima įrašyti į rekomendacijas, jei būtų apsispręsta, kad pokyčiai bus daromi ne įstatyme, o rekomendacijų pagrindu. Kadencija galėtų būti ne mažiau kaip 2 metai, o mokiniams (diskusijoje aptartas progimnazijų 14-ečių atvejis) numatyti išimtį ir nurodyti vienerius metus. Tokia kombinacija yra paremta aukštųjų mokyklų pagrindu, kuriose valdymo organų kadencijos yra 4 ar 5 metai, todėl studentams yra nurodyta, kad jų kadencija yra vieneri metai, bet jų kadencijų skaičius yra neribojamas. Kitų narių kadencijų skaičių (iš eilės) siūloma įvardinti ne daugiau kaip 2 kadencijos Mokyklos taryboje.

Keliamas klausimas: ar sprendimus (susitarimus) priima mokykla, ar Mokyklos taryba?

KITI LIKĘ NEAIŠKUMAI: kaip užtikrinti įstatymo nuostatą, jog Mokyklos tarybos nariu turi būti „turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją….”, nesantis politinio pasitikėjimo“ ir kt.
Kaip tas realiai turėtų vykti ir kas dėl to yra atsakingas?

Tags :

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.